Monika Uldukytė atsiuntė agentūrai savo „rašinėjimus“.
Monika pati apie save: Gimiau 1985 m. Kupiškio rajone. Baigiau politikos mokslus Vilniaus universitete. Ten pat įgijau magistro diplomą. Kurti nemoku. Aš tik išrašau mintis, kurios sudygsta iš sapno, žodžio, gesto, veido, žingsnio ar vaizdo, po to galvoje ima platėti, ilgėti, raizgytis, išsipučia iki nebegalėjimo, apie viską daug plačiai ir įvairiai. Tos mintys klaikiai spaudžia galvą. Tada atsisėdu, viską išrašau ir vėl galiu ramiai gyventi.
Jos kūrybos skaitykite čia.
Į „Baltų lankų“ autorių agentūrą su antros poezijos knygos rankraščiu kreipėsi poetas Paulius Norvila (pirmoji knyga: Septyni metų laikai, Tyto Alba, 2006). Jo poeziją, kaip vertą dėmesio, rekomenduojame pasiskaityti, o autorius toliau ieško leidėjo antrajai savo knygai KORTŲ TRAUKIMAS TĖRA TIK DALIS RITUALO. [daugiau eilėraščių ir apie autorių]
///gal///
gal neišeisiu iš proto šia nakti,
gal neišeisiu.
- – -
gal neišeisi,
išneš gal.
Savo pirmąjį kūrinį „Tobula blyški mėnesiena“ atsiuntė abiturientas Vytautas Varanius. Skaitykite čia.
TOBULA BLYŠKI MĖNESIENA
Prisimenu tik šokančias karves, daug šokančių karvių ir pievą, iš kurios neįmanoma išbėgti: ragai, šieno, skiautės, žalia žolė, žaginiai, tvora.
-Viskas tiek pamenate?
-Šūdas-reikia vienąkart išmokti skirt realybę nuo sapnų. Nors man jau nusišikt.
*
išsijungė virdulys pasidaręs arbatos nešinas karštu puodeliu grįžinėjau prie televizoriaus
o Algi(!) skambutis suskambėjo ir atidarydamas duris vos neišliejau verdančio turinio ant slenksčio būtų bjauru [...]
Įdomios prozos atsiuntė Marija Antanavičiūtė. Skaitykite čia.
PASILIKIM UŽSIMERKĘ
Nereikia atsimerkti, praverti sulipusių vokų, tiesiog nereikia, nėra reikalo žinoti, rytas dabar ar vakaras.
Pasaulis anapus tavo vokų yra labai pažeidžiamas, jis nemoka laikyti pusiausvyros eidamas buomu, jis retai kada daro salto – pavartai akis, bet viskas palieka.
Nejudu, guliu embriono poza, uodžiu orą, uodžiu kalnus ir pušis, aš esu bet kur, aš esu bet kas su bet kuo – aklu delnu glostau vėjų nugairintą įdegusį veidą, patyrusį veidą, patyrusį kūną, pirštai bėga oda neskaičiuodami randų, žaizdų ar raukšlių, pirštai bėga jau baltais plaukais, o gal plike, nesvarbu: aš čia, aš jauna, aš čia pat prieš tave – užsimerkusi, tik tiesk ranką, mūsų spalvota patalynė dega, lovos tikrai turi temperatūros, pabūkim vaistais, pabūkim bet kuo, man nesvarbu, tik neatsimerk. [...]
Mus pasiekė jauno, bet įdomaus poeto Arno Aleksandravičiaus kūryba. Siūlome susipažinti su keliais jo eilėraščiais:
NESUTRUMPINTA GYVENIMO ISTORIJA
buvome sunkūs vaikai kaišiodavome nuorūkas į kaimynų durų spynas
jie pyko ir skundėsi mūsų tėvams bet pastarieji nemušė mylėjome savo tėvus
iki pat netekties galvojome kad nusižudysime vos jiems mirus todėl jautėmės ramūs
nors laikini kiekvienas augintas šliužas ar vėdarėlis buvo gražus ir kvepėjo skaniai [...]